Fri 18 Jun – Hellfest 2010

Mano įspūdžiai iš Hellfest, vykusio Prancūzijoj, prie Clisson miesto.

Foto: http://www.flickr.com/photos/74157931@N00/sets/72157624341977558/

Pradžiai – bendri dalykai:

Palyginus su šiuo festu, lietuviški roko festivaliai (khem khem... Roko Naktys... khem khem...) atrodo kaip kaimo diskoteka. Dvi pagrindinės scenos, kuriose pakaitom beveik be pertraukų grojo atlikėjai, RockHard palapinė, dedikuota galbūt šiek tiek mažiau žinomoms, bet brutalesnėms grupėms, ir Terrorizer palapinė, kurioje grojo pradedančios grupės. Trys dienos sunkios (ir nelabai) muzikos beveik be pertraukos. Alkoholio į kempingo zoną galima vežtis kiek norisi, bet į „veiksmo“ vietą taip paprastai prasinešti nepavyks – sargybiniai labai draugiškai patikrina kiekvieną. Prie įėjimo į muzikos zoną buvo ir nemažai konteinerių savo „turtui“ išmesti.

Manau, kad organizacija buvo labai puiki. Mane sužavėjo maisto pasirinkimas – buvau beveik nuolatinė vegetariško maisto kiosko klientė. Taip pat ten buvo galima įsigyti ir saldainių, ledų ar smoothies. Taigi saulėtom dienom festivalio teritorijoj buvo galima sutikti itin brutaliai atrodančių metaliūgų, laižančių ledus :D. Aišku, buvo ten ir tipinio festų maisto, t.y. šūdmaisčio, kuris, žinoma, buvo ir populiariausias. Bene vienintelis dalykas, kurio pasigedau – arbata (na man visada bėdos su arbata už Lietuvos ribų, bet čia jau atskira tema).

Festivalis vyko prie pat miestelio, taigi į jį nukulniuoti teoriškai nebuvo problemų, bet praktiškai tai nebuvo laiko, nes nuolat grojo kas nors įdomaus. Vis dėlto mes ištaikėm momentą ir trumpam išbėgom netoli, kad nusipirktumėm butelį geriamo vandens. Tas ledų kioskelis, matyt, neblogą biznį apturėjo, nes visi ten vandens pirko. Geriamo vandens kranelių buvo ir festivalio teritorijoj, muzikos zonoj, bet iš ryto ten patekti būdavo neįmanoma, nes būdavo uždaryta – tvarkydavo teritoriją, matyt.

Dar vienas dalykas, kurio galėtų pasimokyti Lietuvos festivalių organizatoriai – kaip priversti lankytojus nemėtyti alaus stiklinių ant žemės. Norint gauti atsigerti, pirmiausiai reikia „išsinuomoti“ stiklinę (kurios buvo iš storo plastiko) – kitaip tariant, moki už gėrimą + stiklinę, o kai stiklinę grąžini, atgauni ir savo vieno euro užstatą. Daugelis nesivargino taip daryti, nes tos stiklinės buvo gražios, patogios ir svarbiausia – su Hellfest logo. Mes irgi tris namo parsivežėm.

Teritorijos dekoracijos taip pat nusipelno atskiro paminėjimo. Pagamintos iš surūdijusio metalo, prigręžiotos įvairaus dydžio skylių ir apšviestos oranžine šviesa jos suteikė ganėtinai pragarišką įvaizdį festivalio teritorijai.

Festivalyje buvo taip pat ganėtinai didelė prekyvietė, kurioje buvo galima nusipirkti grupių marškinėlių ir kitokios atributikos. Didžiausio pasisekimo, panašu, sulaukė tattoo ir pirsingo palapinė, kurioje be to dar buvo galima nusipirkti ir meksikietiškų imtynių kaukių. Kitas populiarus dalykas – marškinėliai ir šliaužtinukai kūdikiams su užrašu „made in Hellfest“, prie kurių jau antrą festivalio dieną puikavosi užrašas „sold out“. Oi tie išdykėliai metalistai... :)

Žmonių kiekis irgi gerokai lenkė tų lietuviškų festivalių, kuriuose teko būti. Kiekvienąkart kur nors einant tekdavo šiek tiek pasitrinti alkūnėmis ir pečiais į kitus žmones. Didžioji dauguma rūkė, tai kiekvienu momentu kur nors šalia būdavo nors vienas rūkantysis, kas šiek tiek erzino. Užtat nuotaiką kėlė smarkiai atsipalaidavę bičai: lakstantys be kelnių, dainuojantys liaudies dainas apie merde, nusvylantys saulėje su liemenuku, vaikščiojantys su Borato kostiumu ir falu ant galvos, persirengę Drag Queens ir taip toliau. Smagu! :D Taip pat teko pastebėti tokį vieną senučioką su vos užpakalį dengiančiais džinsiniais šortais, kuris labai stilingais judesiukais akomponavo kai kuriuos koncertus. Trečią dieną jis jau buvo apsirengęs šiek tiek daugiau – matyt, saulėje nudegė kojas.

Ir dar vienas pastebėjimas apie žmones. Kiek pamenu, nei viename lietuviškame festivalyje nemačiau neįgalių žmonių, o čia jie zujo kartu su visais ir turėjo atskirą pakylą, nuo kurios galėjo patogiai matyti abi pagrindines scenas. Norėtųsi, kad Lietuvoj tokie renginiai irgi būtų prieinami visiems.

Šiame festivalyje labiausiai pasigedau lengvai prieinamo vandens telkinio. Daugeliui tai turbūt mažai rūpėjo, bet mes sekmadienį pagal žemėlapį nusprendėm surasti upę, tekančią kažkur netoli. Tuomet teko susipažinti su apsauginiu ir jo šunimi – pasirodo, kai kurie metaliūgos nesivargino eiti į tualetus atlikti gamtinių reikalų, ko pasekoje buvo „tręšiami“ vynuogynai. Tas apsauginis mums vaizdžiai paaiškino, kad tuštintis vynuogynuose negalima, o nepaklūstantys gauna bėgti nuo šuniuko :) Mes jam padėkojome, patikinome, kad mes tik maudytis, ir nuėjome link upės. Ją radome lengvai, ir, nors vanduo buvo labai šaltas, planas „nusiprausti“ buvo įvykdytas.

Paskutiniai pastebėjimai:
- Beveik nepriekaištinga garso kokybė ir lygis. Padariau išvadą, kad metalo koncertuose ausų kamštukai reikalingi mažiau, nei angliškuose pub‘uose.
- Terrorizer palapinėje nebuvome nei karto, bet valgydami galėjome girdėti iš jos sklindančią muziką, kas kartais būdavo tik žemi dažniai.
- Mano atmintyje siaubingos skylės. Įtariu, kad taip dėl to, jog beveik visą laiką jaučiausi kaip sapne (ne, ne dėl alkoholio tai. Kas mane pažįsta, žino, kad gert nemėgstu).
- Piniginė, dantų šepetukas, dezodorantas, butelių atidarytuvas yra visai naudingi dalykai. Vertėtų juos prisiminti kažkur keliaujant.
- Į du lagaminus ir du rankinius bagažus galima visai lengvai sutalpinti palapinę, du miegmaišius ir du kilimėlius, nepamirštant ir drabužių. Ir dar vietos lieka.

Kaip ir viskas – taigi metas muzikinei daliai:

Penktadienis

Finntroll. Ir vėl jų nepamatėm! Šįkart dėl to, kad dėl techninių nesklandumų ryte negalėjo groti viena grupė, ir Suomijos troliai nusprendė užimti jų vietą. O tuo metu mes dar tik važiavome iš Paryžiaus. Tas pats ir su Swallow The Sun. Nors planuose jų ir neturėjo būti, visgi gaila, kad grojo taip anksti – mat juos jau kurį laiką last.fm mums rekomenduoja.

KMFDM. Pagal pirminį planą jų neturėjom išgirsti (nors aš labai norėjau), nes jų pasirodymo pradžios laikas sutapo su mūsu atvažiavimu į miestelį. Tačiau mes į festivalį patekom greitai, greitai pasistatėm palapinę ir galėjom mėgautis muzika. Man KMFDM labai labai patiko, jų tokie grooviški, užkabinantys ritmai. Jei kas nežino šios grupės – primygtinai rekomenduoju!

Ihsahn. Čia pirmoji mano atminties skylė. Neprisimenu, ką grojo, bet prisimenu, kad pasirodymui pasibaigus dalinausi itin gerais įspūdžiais su draugu.
Hypocrisy. Dar vienas kažkur mistiškai pradingęs mano gyvenimo laikas. Dviem dienom po festo rašyti užrašai apie šią grupę irgi atsiliepia gan abstrakčiai: „lygtais irgi patiko“.

Infectious Grooves – išgirdom juos eidami link palapinės apsirengti šilčiau. Pavadinimas tiksliai atitinka grojamą muziką – pavadinčiau tai funk metal.
Sepultura – smagus reikalas! Užvežantys būgnų ritmai ir labai juokingos vokalisto veido išraiškos.

Arch Enemy. Wow. Daugiau nelabai yra ką pasakyti. Jų vokalistė yra nesvietiškai kieta boba. Ir ji pasakė frazę, kuri paskui visas tris dienas sukosi mano galvoje – „If this is how the Hell looks like, I would really like to go there!“ (galbūt ne visai tiksliai, bet esmė ta pati).

Po Arch Enemy nuėjom į RockHard palapinę užmest ausies į Ulver. Cosmic-ambient-something. Tačiau mes nebuvom nusiteikę chillint (ir taip buvo šalta), todėl nuėjom miegoti.

Šeštadienis

Kalisia. Nors mano atmintis mane ir vėl paveda, liko prisiminimų apie prancūzų skanduojamą jų vardą. Grįžus namo paklausiau – visai nieko, nors skamba gal kiek nykokai. Tačiau gyvai turėjo skambėti geriau.

Obscura. Atmintis nesuteikia jokios informacijos.

Count Raven. Paskutinę akimirką buvo pakeisti kažkokia kita grupe, taigi jų neišgirdom.

Tankard. Arba man reikia bilobilio (jei kas nepamena, tai prieš 5 metus tai buvo labai aktyviai reklamuojamas prepratas atminčiai gerinti), arba rytiniai koncertai turi tendenciją pasimiršti.

Asphyx. Grįžus namo ir žiūrint į šį pavadinimą net kilo klausimas, ar jų iš viso klausėm. Taigi teko paklausyti iš kompakto. Veža! Kadangi gyvai muzika dažniausiai skamba dar geriau, per koncertą turėjom išvis kaifuot. Kadangi vos grįžus namo mielasis iš karto nusipirko jų CD, įtariu, kad taip ir buvo.

Y&T. Rock‘n‘Roll baby. Girdėjom valgydami.

Airborne. Hell yeah! Gitaristas užsilipo scenos konstrukcijom į patį viršų ir iš ten sugrojo soliaką.

Nevermore. Turbūt didysis festivalio nusivylimas – visos dainos skambėjo vienodai. Tikėjausi kažko daugiau ir įspūdingiau.

Slash. Girdėjom praeidami. Rock‘n‘Roll. Žinau, kad kai kas pyks, kad jo nepaklausiau – bet c‘mon, aš klausau sunkesnės muzikos. Bet kai kam, manau, būtų tikrai labai patikę.

Candlemass. Iš pradžių manėm, kad vėl pakeitimai programoje, nes skambėjo kaip heavy metal. Tačiau netrukus pasigirdo doomiškas sunkumas. Oi vežė.

Twisted Sister. Dar vieni rokenrolininkai, šiuos išgirdom belaukdami Immortal.

Immortal. Sceną jie turėjo tikrai įspūdingą (žr foto). Patys buvo, kaip priklauso, su savo įžymiuoju corpse paint. Aš paklausiau vieną dainą, nusprendžiau, kad nevež, ir patraukiau į RockHard palapinę klausytis kitų doomerių.

My Dying Bride. Buvo gerai, nors vokalisto balsas ganėtinai migdė. Tarp dainų buvo galima išgirsi Immortal, ir kartais aš sudvejodavau savo pasirinkimu. Šalia manęs stovėjo toks dėdė žilais plaukais, ne prancūzas (man dėl kažkokių neaiškių priežasčių pasirodė, kad slovakas), ir labai LABAI mėgavosi MDB koncertu.

Po šių grupių vėl susitikom su draugu ir šiek tiek paklausėm Alice Cooper. Jis nesveikai kietas! Tikra inorėčiau pamatyti jį gyvai dar kartą. Paklausiau jo gal tik 20min (bet to užteko išgirsti dviems asmeniniams topams, Poison ir No More Mr. Nice Guy) ir nuėjau į palapinę, nes buvo ŽIAURIAI šalta. Draugas vikingų palikuonis liko klausytis Carcass. Sakė, buvo geras.

Sekmadienis

Ryte prausėmės šaltoj upėj – gal dėl to atminties skylių nėra :)

Praleidom Eluveitie, nes juos prieš pusmetį matėme Århuse ir ten jie nevežė.

Šiek tiek paklausėm Ensiferum, buvo visai neblogai.

Udo – balls to the walls! :D

Decapitated, Behemoth – nesužavėjo. Kalimas dvigubu bosu ir tiek.

Katatonia – buvo geras! Po jų pasirodymo man dar kurį laiką galvoj skambėjo paskutinis gabalas. Jie tikrai galėjo groti ilgiau – net nepasijautė, kaip koncas praėjo.

Devin Townsend Project. Čia turiu pacituoti vieną prancūzą, irgi parašiusį memuarus apie šitą festą – „kai jis mirs, turėtų būti patikrinta, ar jis tikrai žmogus, o ne Ziltoidianas, nes jis per kietas, kad būtų paprastas žmogus!“. Tik įžengęs į sceną, Devin liepė visiems apsikabinti, nes „this is true metal“. Tada dar paskaldė bajerių apie futbolo čempionatą ir Kanadą ir ėmėsi muzikos, kuri kaip visada skamba kosmiškai. Dainavimo buvo nedaug, bet užtat Devin publiką pavaišino pačiomis juokingiausiomis veido išraiškomis. Vidury koncerto publika vėl buvo paraginta „show some love, hug each other!“. Tuomet aš nesusivaldžiau ir iš visų jėgų surikau „Ziltoid!“. Ir ką manot – nuo scenos pasigirdo pirmieji šios kosminės metalo operos akordai! Minia šėlo. Man buvo gaila būgnininko. Tiesa, jie pagrojo ne visą kūrinį – paskutinis gabalas buvo „Ziltoidia Ataxx“. Bet buvo geras!
Žiauriai gaila, kad pražiopsojom Devino parašų dalinimą; bet užtat prieš koncertą nusipirkau Ziltoido marškinėlius. Man jie šiek tiek per dideli, bet koncertams/ vietoj pižamos tiks :> .

Exodus. Buvo kažkaip biškį meh.

Motörhead. Kaip niekad anksčiau neklausius šitos grupės (na, aš neapsimetinėju nei trū metaliste, nei šiaip trū...), iš pavadinimo tikėjausi kažko... galbūt brutalesnio? Arčiau heavy metal? Turbūt. Ir, nors "Ace of Spades" pasirodė lygtais anksčiau girdėta ir visai nieko daina, apskritai pasirodymas ir muzika man buvo nuobodoki. Neišgelbėjo net ir kažkurios dainos metu ant scenos šokusi pilvo šokėja :)

Slayer. Vieni juos myli, kiti jų nekenčia. Po šio konco esu tvirtai tarp tų, kurie juos myli. Sakyčiau, kad jie yra geriausiai išsilaikę iš visų thrasho grupių. Dainos greitos, energingos, ištaškančios, bet tuo pačiu melodingos (mokykitės, Exodus!). Su Metallica net nėra ką lygint :)

Bloodbath. Paskutinis (mums) festivalio koncertas. Draugo antroji klausiomiausia grupė (po Opeth [per kuriuos mes ir susipažinom], anot last.fm) ir kurios dėka mes buvom šiame festivalyje (Bloodbath buvo viena pirmųjų patvirtintų grupių). Man patiko! „My only wish is to be eateeeeeeeen!“. Pačioje koncerto pradžioje stovėjom netoli scenos, bet kaip mat prasidėjus pogui nusprendžiau trauktis į palapinės galą (senstu, matyt). Mikael bajerių gausa ir taiklumu nenusileidžia Devinui. Abu šiek tiek pasišaipė iš metalo frontman‘ų pernelyg dažnai vartojamų „fuck“ ir „motherfuckers“. Tai privertė mane spėlioti, ar po/prieš koncertus jie sėdėjo kartu, gėrė alų ir skaldė vienas kitam bajerius apie viską. Nenustebčiau, jei taip ir buvo. Koncertui einant į pabaigą, prie manęs priėjo kažkoks labai chroniškos išvaizdos prancūzas ir paklausė „What is this?“. Atsakiau – Bloodbath. Tada jis pasakė „Yeah!“ ir tęsė savo įnirtingą tūsinimąsi/headbanginimą/whatever :D

Kupini įspūdžių po koncerto patraukėm miegoti.

Sumoj: buvo jėga. Ir, nors kai kuriais aspektais šis festivalis lenkia lietuviškuosius (muzikinė programa, organizacija, pagarba ir draugiškumas visiems festivalio svečiams, geriamas vanduo, "turgus"), kai ko galėtų iš jų ir pasimokyti. Pvz, nemuzikinė dalis galėtų būti ne vien tik šopingas, ir būtų geriau, jei žmonės galėtų nueiti prie upės ir be apsauginių patikrinimo :)